Prisilietimas esminis, nes jis mus atveria žmogiškumui,  mūsų fizinio sąmoningumo realybei.

 

Visa tai, kas keičia mus – tai patyrimo praktika. Kažkam tai vėjo gūsis, lietaus lašo kaptelėjimas, rytinio saulės spindulio švytėjimas – tai atsakas many..ar rankų malonus prisilietimas…

 

Vaikas, kurio niekas nelietė, nesuvoks savo įsikūnijimo. Be prisilietimo neįmanoma suvokti kūno materialumo; jis stimuliuoja instinktyvius judesius bei žadina mus materijos suvokimui. Kūnas sutvertas prisilietimui, tad galime teigti, kad prisilietimas teikia gyvenimą, nes jo dėka kūnas vystosi ir skleidžiasi.

 

 

Vidinis eufoninis prisilietimas – tai kokybė vidinio dėmesio, nukreipto į judesius, kvėpavimą, nejudrumą. Kartais tai vadinama „buvimu“ ar „buvimu čia ir dabar“. Ši būsena gali apimti mūsų mintis ir emocijas, o taip pat vidinius ar iš išorės ateinančius pojūčius. Eufoninis prisilietimas prie kito – tai sugebėjimas skirti dėmesį kitam asmeniui išeinant iš šio vidinio dėmesio, nukreipto į mus pačius, ir tuo pačiu metu į kitą. Tai – būti savyje tam, kad būtume dėmesingi kitam. Eufoninis prisilietimas, skirtas kūnui, atliekamas išlaikant šį vidinį dėmesį kartu esant dėmesingais patiems sau, išlaikant fizinį kontaktą su klientu.