SVEIKATA

Žmogaus sveikata

Sveikata – tai visaapimantis dialogas su gyvenimu…

Išgijimas – tai judėjimas į Vienio Pilnatvę…

Gerbūvis – tai Laiko rezultato suvokimas…

 

Pagrindiniai geros sveikatos principai: kvėpuokite laisvai, pastoviai judėkite, racionaliai maitinkitės, daugiau gerkite švaraus vandens; palaikykite sielos ir kūno švarą; raskite save sociume ir išlikite savimi, gyvenkite taip,  kad pastoviai jaustumėte džiaugsmą ir gražias emocijas; viską aplinkui mylėkite besąlygine meile.

ENDOBIOGENINĖ MEDICINA

Endobiogenika, arba individualizuota medicina, yra globalus sisteminis požiūris į žmogaus biologiją. Tai požiūris, kuris apima įvairius mokslo atradimus ir integruoja juos siekiant identifikuoti sveikatos problemos šaknį ir nukreipti gydymą būtent į tai, o ne į pasekmę, pvz., kaip išnaudoti informaciją, kurią mums gali suteikti hormonai.

Endobiogeninis požiūris – integralus požiūris. Pagal šią koncepciją žmogaus kūnas yra įvairių tarpusavyje susijusių ir darniai funkcionuojančių organų visuma. Šią sistemą reguliuoja ir valdo fiziologiniai mechanizmai. Sveikame organizme fiziologinės funkcijos veikia kaip viena harmoninga subalansuota sistema.

 

NEGYVOSIOS JŪROS DRUSKOS VONIOS

Viso organizmo, visų organų ir sistemų valymas ląstelių ir tarpląstelinių ertmių lygmenyje nuo ekologinių pažeidimų – toksinų, radionuklidų, rūgščių medžiagų apykaitos produktų, druskų, cholesterino sankaupų ir kitų medžiagų, trikdančių normalų organų ir sistemų darbą ir sukeliančių įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip kraujagyslių aterosklerozė ir onkologiniai procesai.

Labai svarbus efektas – kraujo, limfos ir vidaus organų valymas nuo bakterijų, virusų, grybelių, parazitų ir jų toksinų.

OSTEOPATIJA

Osteopatija – tai metodas, kai rankų judesiais ir masažu atstatomi pažeisti sąnariai ir raumenys, ar bent jau pagerinamas jų funkcionavimas. Osteopatinio gydymo principas remiasi suvokimu, kad daugelį ligų sukelia struktūriniai pokyčiai. Juos pašalinus, organizmas turi galimybę pasveikti pats, nenaudojant vaistų.

Ši metodika atsirado daugiau nei prieš šimtą metų. Jos pradininkas amerikiečių gydytojas A. T. Stilas. Tuo metu jo pažiūras laikė labai radikaliomis, nes jis nepritarė to meto medicinai, ieškojo būdų, galinčių geriau padėti žmogui. Stilas manė, kad negalima žiūrėti į žmogų, išskiriant jo kūną, protą ir dvasią. Jo nuomone, kūno struktūra yra glaudžiai susijusi su funkcijomis ir jos veikia viena kita. Todėl negalima gydyti vien tik kūno, reikia veikti ir jo funkcijas. Ypatingą reikšmę jis teikė harmoningai raumenų, kaulų ir sąnarių veiklai. Jis ne tik sėkmingai rankų judesiais gražindavo lankstumą ir judrumą raumenims bei sąnariams, bet taip pat sėkmingai susitvarkydavo ir kiti negalavimai.